Teksto skaitymas

Perskaitykite tekstą, jį įrašykite, paklausykite ir aptarkite su mokytoju (-a).

Duobė

Direktorius Pašiotas sugalvojo duobę vaikams ir sliekams gaudyti. Duobė privalėjo būti apvali, gili, tamsi kaip šulinys ir su labai lygiom, slidžiom sienom,  kad vaikai ir sliekai neišropotų į viršų. Duobė turėjo būti apkrauta eglišakiais ir pabarstyta gelsvu smėleliu, kad atrodytų kaip takelis, vedantis į mokyklą.

Tuo takeliu kaip tik skubėjo graži mergaitė Veronika. Nieko nepastebėjusi, ji šlumštelėjo tiesiai į duobės vidurį.

– Gelbėkit! – suriko mergaitė, bet niekas jos negirdėjo. Taip giliai ji įkrito. Sliekas Zigmutis, ėjęs jai iš paskos, taip pat įgriuvo į tamsią duobę.

– Kas čia? – išsigando Veronika. – Gyvatė?

– Nebijok, – riktelėjo sliekas Zigmutis, – tai aš !

Ir kad būtų drąsiau, pradėjo jai deklamuoti daugybos lentelę: vienąkart vienas bus vienas, vienąkart du bus du, vienąkart tris bus trys. Kol sliekas deklamavo, duobėn pro šakas įvirto Jurgutis, kavalerijos pulko sūnus, jam iš paskos Kaziukas ir liūdna mergaitė Ievutė. Paskui ėmė kristi vienas vaikas po kito, kol prisipildė pilna duobė. Vaikai cypsėjo, mirksėjo, sukiojo galvas, bet negalėjo net pakrutėti.

Iš  Rimanto Černiausko kn. „Slieko pasaka“