Klausymo užduotis. Maironis „Dvi žvaigždi“. Skaito A. Vilutytė

Paklausykite Maironio eilėraščio „Dvi žvaigždi“ ir savo sąsiuviniuose atsakykite į klausimus.

KLAUSIMAI

1. Apibūdinkite eilėraščio erdvę ar erdves.
2. Kokia, jūsų nuomone, lyrinio subjekto nuotaika?
3. Kaip manote, ką galėtų simbolizuoti eilėraštyje minima žvaigždė?
4. Kaip žvaigždę mato lyrinis subjektas?
5. Kas nutinka, kai žvaigždė nušvinta žmogui žemėje?

Dvi žvaigždi

Žvaigždė, danguos užgimus, nušvito iš aukštybių
Ir dreba ten per amžius, nes uždegė ją – Dievas;
Apšviečia aukštus kalnus, tamsias girias ir pievas
Ir mirkčiodama žiba kaip diemantas gražybių.

Žvaigžde, mėlsvų padangių žibute sidabrine!
Tarp marių rodai kelią kaip angelas šviesybių;
Paklydusiam keleiviui tu mirksi iš tamsybių
Ir jauną kvėpi viltį į gęstančią krūtinę.

Nušvinta kartais žmogui žvaigždė ir čia, ant žemės,
Uždegusi krūtinę stebuklais įkvėpimo;
Ji neša naują galią ir meilę begalinę:

Prašvinta tuomet kelias suvargusiam užtemęs;
Savy jis jaučia ugnį kilnesnio pašaukimo!..
Laimingi, čia, ant žemės, bent kartą ją pažinę!

Maironis