Retorika ir viešasis kalbėjimas. Panašumai ir skirtumai

 Perskaitykite Gintarės Visockytės ir retorikos mokytojo Donaldo Duškino pokalbio ištrauką ir atsakykite į klausimus.

  Kaip trumpai apibrėžtumėte, kas yra retorikos menas? Ar galima teigti, kad retorika ir viešasis kalbėjimas yra tas pat?

  Panašumų yra, tačiau yra ir esminių skirtumų. Viešasis kalbėjimas – tai kalbėjimas arba komunikacija su auditorija, net jei ją sudaro tik vienas žmogus. Tai išėjimas iš savo vidinio pasaulio ir ėjimas į viešumą. Viešasis kalbėjimas, be abejo, yra retorikos dalis. Daugeliui žmonių atrodo, kad retorika – tai būdas įtaigiai ką nors pasakyti, pristatyti savo produktą, paslaugas, manipuliuoti auditorija. Šių dalykų retorikoje taip pat esama, bet tai tik ledkalnio viršūnė… O kas gi po vandeniu? Kur slypi pati retorikos esmė?

  Retorika – tai vienas seniausių, laisvų, savimi pasitikinčių ir tikinčių žmonių menas. Laisvų nuo baimių, kompleksų ir ribojančių įsitikinimų. Juk kai žmogus vidumi laisvas, kai pasitiki ir tiki savimi, tada žodžiai liejasi laisvai. Be to, retorika – tai įgūdis, kurį galima išlavinti. Ir kiekvienas, noriu pakartoti, kiekvienas tai gali padaryti.

  Kitas momentas, retorika – tai ne tik (iš)kalbos menas. Besimokydamas retorikos – iškalbos ir protų valdymo meno – žmogus pradeda geriau pažinti save: koks jis, kuo tiki, ko bijo, kokie yra jo įsitikinimai, vertybės. Žmogus pradeda atrasti save, artėti prie tikrojo savęs. Tad retorikos mokymasis yra savęs pažinimo metodas, tai didžiulio vidinio potencialo atskleidimas, tai kelias, vedantis prie tikrojo savęs. Retorika veikia tarsi terapija, grąžinanti mus į tikruosius save.

Gintarė Visockytė „Retorika – tai įgūdis, kurį kiekvienas gali išlavinti“