Klausymo užduotis. Sigitas Geda „Buvau į Lietuvą išėjęs“. Skaito J. Damaševičius
Užbaigimo reikalavimai
Klausydami Sigito Gedos eilėraščio „Buvau į Lietuvą išėjęs“, iš eilės sudėkite posmus. Raiškiai perskaitykite eilėraštį ir raštu atsakykite į pateiktus klausimus. Savo atsakymus aptarkite su bendraklasiais.
1. Jau pirmąja eilėraščio eilute skaitytojas perkeliamas į eilėraščio žmogaus regėjimą. Kokią Lietuvos viziją regi eilėraščio žmogus?
2. Eilėraštyje ryškūs laisvės ir gyvybės motyvai. Kurie eilėraščio įvaizdžiai susiję su laisve, o kurie su gyvybe?
3. Vizijoje regėdamas pasaulį, kuriame siaučia laisvės ir gyvybės stichijos, eilėraščio žmogus tarsi susilieja su juo. Ką reiškia metafora „žole apaugo mano akys“? Tai susiliejimas su gamta, grįžimas į pasaulio kūrimo pradžių pradžią, kai ir Lietuva, ir gyvybė dar tik kūrėsi, mirtis ar kt.?
4. Eilėraštis sukurtas sovietmečiu (1964 m.). Kaip, žinodami šį kontekstą, paaiškintumėte „iš pačios gelmės žolėj“ besiverčiančių raudonų gyvulių įvaizdį?
5. Kokių „ezopinės kalbos“ ženklų dar įžvelgiate eilėraštyje?
6. Eilėraščio pabaiga yra tarsi grįžimas į realybę iš „molio sapno“. Kaip suprantate metaforą „molio sapnas“?
7. Kaip manote, ką reiškia, anot poeto, išeiti į Lietuvą?
8. Vienu sakiniu apibendrinkite eilėraštį: Tai eilėraštis apie Lietuvą, ...