Skaitymo užduotis. Daina ir giesmė
Completion requirements
Ne kartą lietuvių populiarioje spaudoje ir apskritai žiniasklaidoje teko girdėti ar maty ti klaidingai nušviečiant žodžių daina ir giesmė kilmę. Priešingai tikrovei imama tvirtinti, kad dainā (dainśoti) esantis naujas lietuvių kalbos žodis, netgi ne lietuvių kilmės, bet skolinys iš rumunų (moldavų) kalbos, o giesmė (giedóti) – tai senas savas žodis. Iš tikrųjų yra ne taip – abu šie žodžiai yra seni lietuvių kalbos veldiniai.
Pagal Zigmą Zinkevičių „Gimtoji kalba“
Perskaitykite lietuvių kalbininko Zigmo Zinkevičiaus tekstą ir pasirinkite teisingus atsakymus.
Daina ir giesmė
Kad daina būtų skolinta iš rumunų (moldavų) kalbos, to dar niekas nėra įrodęs, nors tokių bandymų yra buvę. Greičiausiai tai baltų žodis, kurį vieni kalbininkai sieja su lietuvių dejā, dejśoti, kiti – su latvių diat „šokti; dainuoti“. Etimologija ne visai aiški. Rumunų ir moldavų žodis doina „eleginė daina“ vartojamas tik šios kalbos ploto šiaurinėje dalyje (iš čia pateko į bendrinę kalbą) ir nėra romanų kalbų paveldas. Kilmė neaiški: vieni tyrėjai laiko substratiniu dakų kalbos žodžiu, giminišku lietuvių dainai, kiti kildina iš refreno da(i)na, vartojamo artimesnių slavų, treti laiko skoliniu iš lietuvių kalbos (galbūt per slavus). Šiaip ar taip, šis rumunų (moldavų) žodis netrukdo mūsiškę dainą traktuoti kaip seną baltų veldinį.
Žodis giesmė yra priesaginis lietuvių kalbos vedinys: šaknis gied- (: gied-óti) ir priesaga -smė. Taigi žodis giesmė yra kilęs iš *gied-smė kaip bausmė iš baud-smė, versmė iš verd-smė ir kt. Sprendžiant apie žodžių kilmę, negalima pasitikėti vien kalbos jausmu, vadovautis kalbine nuovoka. Tam reikia etimologijos ir kalbos istorijos mokslo. Abu žodžiai daina ir giesmė yra nuo seno lietuvių vartojami ir vartotini. Bet būtina priminti, kad jų reikšmės nesutampa.