Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyje
Užbaigimo reikalavimai
Prisiminkite nosinių raidžių rašybą žodžių šaknyje.
- Nosinės raidės ą, ę, į, ų prieš priebalsį s rašomos giminiškų žodžių šaknyse, kai ilgieji
balsiai kaitaliojasi su dvigarsiais an, en, in, un: bręsti, bręsta (nes brendo), galąsti (nes galanda), grįsti (nes grindė), išsigąsti,
gąsčioti, nuogąstauti (nes išsigando), kąsti, kąsčioti, kąsnoti, kąsniuoti (nes kanda,
kando), kęsti (nes kentė), lįsti (nes lindo, lenda), pažįsta (nes pažinti), ręsti (nes rentė), skęsti (nes skendo), siųsti (nes siunčia, siuntė), skųsti (nes skundė), sklęsti (nes sklendė), spęsti (nes spendė), spręsti (nes sprendė), švęsti (nes šventė), žįsti (nes žindo).
- Nosinės raidės ą, ę, į prieš priebalsius s, š, ž žodžių šaknyse rašomos, kai nosinėmis raidėmis žymimi garsai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi tarpusavyje: drįsti, grąžinti, grąžyti, grįžti, grįžčioti, gręžti, mąstyti, ręžtis, įsiręžti, rąžytis, tąsyti, užtąsyti, tęsti, tįsti, tįsčioti, tįstelėti, tįsoti, tręšti.
- Nosinės raidės ą, ę rašomos veiksmažodžių esamojo laiko šaknyse ir jų išvestinėse formose: bąla, gęsta, glęžta, gvęra, klęra, mąžta, sąla, šąla, šąšta, tęžta, tręšta.
- Nosinės raidės ą, ę nerašomos, jei giminiškų žodžių šaknyje a ir e kaitaliojasi su ė, pvz.: graso, gresia, grėsti; drasko, dreskia, drėskė.
- Nosinės raidės nerašomos, kai giminiškų žodžių šaknyse ilgasis balsis kaitaliojasi su trumpuoju, pvz.: driksti, dryska (dryksta), drisko; gižti, gyžta, gižo; įgristi, įgrysta, įgriso; tižti, tyžta, tižo.
- Veiksmažodžio tesėti, tesi, tesėjo (žodį, pažadą) šaknyje nosinė balsė nerašoma.