PATARIMAI MOKYTOJUI

Mokomoji medžiaga yra skirta pradinių klasių mokiniams, kurie atvyko į Lietuvą ir pradeda mokytis kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai. Rengiant medžiagą buvo atsižvelgta į tai, kad mokytojas ir mokinys gali nemokėti tarpinės mokomosios kalbos, kurią vartodamas mokytojas galėtų išversti lietuviškus žodžius į vaikams suprantamą kalbą – įprastinėmis mokymosi sąlygomis tai labai paspartina mokymosi procesą.  Dėl šios priežasties pratimai yra gausiai iliustruoti. Tikimasi, kad iliustracijos, komunikacinių situacijų perteikimas piešiniais padės mokytojui ir mokiniui geriau suprasti vienam kitą ir kompensuos tarpinės mokomosios kalbos stygių.
Šio amžiaus vaikai paprastai tik pradeda mokytis skaityti ir rašyti, todėl neturi šių įgūdžių gimtąja kalba. Dėl šios priežasties mokomąją medžiagą stengtasi orientuoti ne tik į supratimo ir kalbėjimo ugdymą. Palaipsniui, atsižvelgiant į gimtakalbiams pirmokams skirtą lietuvių kalbos mokymo programą, ugdomi ir rašymo bei skaitymo įgūdžiai – mokiniai supažindinami ir su raidėmis – mokomasi ištarti jomis žyminčius garsus, po to parašyti, atpažinti žodžiuose ir kalbos sraute, galiausiai – perskaityti.  
Mokomąją medžiagą sudaro trijų rūšių pratimai ir užduotys: 1) dalomoji medžiaga su pratimais, kurias mokytojas su vaikais atlieka raštu ir žodžiu klasėje; 2) garso įrašai su situaciją iliustruojančiais paveikslėliais; 3) vaizdo įrašai, apibendrinantys viso skyriaus medžiagą.
Dalomojoje medžiagoje kiekvieno skyriaus (Susipažinkime... ir t. t.) temas sudaro nevienodas pratimų ir užduočių rinkinys.  Paliekama pačiam mokytojui apsispręsti, atsižvelgiant į konkrečios grupės vaikų gebėjimus, kiek laiko joms skirti.
Garso įrašai skirti klausymo įgūdžiams lavinti. Jie gausiai iliustruoti, todėl turėtų mokomąjį turinį padaryti patrauklesnį, mokytojas gali duoti vaikams paklausyti po vieną dialogo sakinį – tai ugdys gebėjimą atskirti atskirus žodžius ir posakius sakytinės lietuvių kalbos sraute. Klausydami įrašų mokiniai kartu matys ir sakomą tekstą, tai lavins skaitymo įgūdžius.
Pratimų klausymui ir garsų tarimui ugdyti palikta pratimų dalomojoje medžiagoje ir pačiam mokytojui įgarsinti. Tik atkreiptinas dėmesys, kad mokytojas turėtų pats tarti garsus aiškiuoju tarties stiliumi, kad būtų aiškiai girdimi ilgųjų ir trumpųjų garsų tarimo skirtumai (plg. vyras – visas), garsas ė visose pozicijose, kirčiuotas ar nekirčiuotas, išlaikomas ilgas, o ne pusilgis (plg. ėmė –ukrainietė) –  nes šio garso ilgumo ir trumpumo opozicijos ar apskritai tokio garso mokinių gimtosiose kalbose gali ir nebūti. 
Taip pat mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į sakytinės ir rašytinės lietuvių kalbos skirtumus ir nelaikyti klaidingais atsakymais, jeigu vaikas atsakė ne pilnuoju sakiniu, praleido iš situacijos konteksto žinomus žodžius, pavyzdžiui:
Ar jis (yra) iš Lietuvos? 
Ne, (jis yra iš Egipto).
Dažnoje temoje įdėtas ir trumpas eilėraštis, iliustruojantis naujų garsų tarimą ar skirtas naujiems žodžiams įtvirtinti. Jis gali būti ne tik perskaitomas, bet ir išmokstamas, panaudojamas kaip kalbinis žaidimas. Pavyzdžiui, eilėraštį Lėlė galima panaudoti kalbiniam žaidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad mokiniai neprivalo išmokti vartoti visų žodžių, kurie sudaro eilėraštį. 
Dalomąją medžiagą stengtasi sudėti taip, kad mokytojas galėtų iš pratimų iliustracijų pasidaryti korteles ir duoti vaikams žaisti kalbinius žaidimus.
Klausymosi užduočių iliustracijos su tekstais įdėtos ir į dalomąją medžiagą tam, kad mokytojas matytų visumą ir žinotų, kurioje vietoje jos geriausiai būtų panaudojamos. Kita vertus, šias užduotis ne tik interaktyvioje lentoje, bet ir dalomojoje medžiagoje matydami mokiniai lengviau įsidėmės naujus žodžius ir įvairius pasakymus. 
Mokant skaitymo ir rašymo, raidės ir kai kurie dvigarsiai pateikiami ne abėcėlės tvarka, o labiau atsižvelgiant į mokymosi turinį – į naujus žodžius, kuriuos temoje mokomasi ištarti. 
Taip pat šioje medžiagoje mokytojas ras kalbinių žaidimų pavyzdžių, kuriuos galima žaisti su vaikais norint įtvirtinti naujai išmoktus žodžius ar gramatiką.  Pavyzdžiui, I skyriuje

norint įtvirtinti giminės vartojimą (kur vartoti žodį sveikas, o kur sveika) vaikai gali būti suskirstomi į dvi grupes ir sustatomi viena linija: vienoje mergaitės, o kitoje berniukai. Mokytoja paaiškina, kad išgirdus moteriškosios giminės pasisveikinimą, žingsnį į priekį žengia mergaitės ir atvirkščiai. Jeigu pasakomas abiem grupėms tinkantis pasisveikinimas, tokiu atveju visi mokiniai žengia kartu vieną žingsnį pirmyn. 

Mokytojas raginamas ir pats pagal temą improvizuoti ir kurti kalbinius žaidimus.
Prie užduočių naudojami sutartiniai ženklai, padėsiantys vaikams suprasti, kokią užduotį jie turi atlikti:
 1) pakartokime:

2) pažaiskime:

3) suskaičiuokite:

4) nuspalvinkite:

5) kalbėkite:

6) paskaitykite:

7) aptarkite su mokytoju:

7) paklausykite garso įrašo:

7) pažiūrėkite vaizdo įrašą:

Dalomosios medžiagos pabaigoje įdedamas žodynas, kad būtų aišku, kuriuos žodžius vaikas turėtų mokėti baigęs šią temą.
Kiekvieno Moodle skyriaus pabaigoje po garso ir vaizdo įrašų rasite papildomų nuorodų į atviros prieigos mokomuosius išteklius internete, kuriuos taip pat galite naudoti pamokose kaip papildomą mokomąją medžiagą.